Skorpionas

SKORPIONAS
Nei daug, nei mažai, nei ilgai, nei trumpai. Tik vieną dvyliktąją metų Saulė užsibus Skorpione. Nuo spalio 23d. iki lapkričio 21d. Tai ženklas visiems asocijuojantis su aistra, seksu, nuotykiais, bohema…Bet jam apibūdinti galima rasti daugybę kitų paaiškinimų ir palyginimų. Gamtoje tai stovintis vanduo, rūgimas, mirtini ir gelbėjantys nuodai. Žmogaus kūne šis ženklas valdo lytinius organus ir …išeinamąją angą. Metuose jį atitinka įsibėgėję lietūs, įsisiautėjęs ruduo. Taip lieka mažai romantikos. O iš kur jos bus, jei jį globoja Plutonas. Tačiau kartu tai vaisiaus kritimas žemyn, pavasarinės gyvybės laidas. Taip šiame ženkle susipina viskas: pasitraukimas, išskyrimas, seksas, mirtis ir gimimas.
Jame slypi keistas dvilypumo pradas. Naktinis- tai klastingas ir nuodingas, nešantis mirtį skorpionas. Dieninis- tampa pasiaukojimo įsikūnijimu. Legenda pasakoja, kad maži skorpionai minta savo motinos viduriais. Senovės majams skorpionas buvo medžioklės dievas. Dagonų gentyse jis globojo ir gynė chirurgus. Egipte jam lenkėsi burtininkai ir žiniuoniai.
Zodiako rate jam priklauso irimas, rūgimas, mirtis ir atgimimas. Kitas šio ženklo simbolis gyvatės ir erelio simbolinė vienybė. Skorpionas neturi vientisumo, jis eina dieviškuoju keliu, bet laikas nuo laiko sugrįžta ir į pragaro valdovo karalystę. Tame ir slypi jo prasmė- vientisumas, kuris pasiekiamas griaunant, atperkant, aukojantis. Skorpioną traukia ne geras gyvenimas, o noras pajusti visą jo pilnatvę. Taip jis atsiduoda ir savosioms baimėms, ir jauduliui. Geluonis ne tik baisus ginklas, bet ir instrumentas, kurio pagalba galima suprasti visas būties paslaptis.
Skorpionui svetimi abejojimai ir pustoniai, be kurių negali gyventi Svarstyklės. Ryški rudeninių spalvų paletė virsta juodomis ir rudomis dėmėmis, lapai krenta, pernokę vaisiai praranda savo vertę. Gamtoje prasideda puvimo, irimo ciklas, be kurio nebūtų naujo derliaus. Skorpiono era- didelių metamorfozių metas, mirties ir atgimimo tarpsnis. Tai durys į nežinomybės, pomirtinio gyvenimo suvokimą. Skorpiono mirtis ne pasinėrimas į nežinią. Tai virsmas, naujų tiesų pažinimas.
Niekam ne paslaptis šio ženklo aistringumas. Atsidavimas ir aukojimasis jausme, kuris nežino ribų, dažniausiai sekse. Ta didžiulė aistra gimsta iš jo norų pažinti pačią esmę, o jam viskas įdomu, kas slapta ir nežinoma. Bet koks spaudimas iš aplinkinių pusės, šališkumas, įsikišimas į jo asmeninius reikalus visada sutinkamas priešiškai lyg tai būtų pasikėsinta į didžiausią asmeninę paslaptį. Jam priimtini tik jo įstatymai ir taisyklės, jam nėra autoritetų, na gal išimtis tik valdžiai. Amžinai maištaujantis Skorpionas individualistas iki kaulų smegenų. Neramus, neįprastai jausmingas, jis rimtai supanikuoja ir bando padaryti savo tvarką, kartais griaudamas tai, kas visai dar gerai žiūrisi.
Skorpionai norėdami įvertinti, suvokti save meta iššūkį aplinkiniams. Jie teisia, priima sprendimus, kerta iš peties. Didelius norus ir troškimus, keičia visiškas jų ignoravimas. Vadovaujasi įgimta intuicija, bet ne blaiviu protu. Ilgos analizės ne jam. Jis suranda save tik prieštaravimuose. Tas nesvietiškas noras būti kitokiu. Gal tai ir yra jo varomoji jėga, jo magnetizmas. Tikrą Skorpiono žvilgsnį sunku užmiršti, jis veriantis, besiskverbiantis gilyn. Ne visada malonus. Juo labiau, kad jam dažnai pavyksta surasti skausmingą vietą ir būtent ten įgelti. Jo pastabos nėra skaudžios, jos tiesiog nepakenčiamos.
Jam gyvenimas be kovos už būvį ne gyvenimas. Bet kartais ateina pauzės. Tada jis tampa kritiškas ir smulkmeniškas, bet žvilgsnio niekas nepakeis.
O kaip skausmingai reaguoja į pralaimėjimus. Užsidaro savyje, sustoja, jaučia kaltę. Juk jie kitokie. Jiems sunku tapti paprasčiausiai žmonėmis.
Niekas negali pasakyti, po kokiu Zodiako ženklu turi gimti žmogus, kad turėtų daugiausiai galimybių būti genijumi. Jų yra ir tarp Skorpionų. Yra ir tų, kurių net vardų prisiminti žmonija nenori. Garsieji Skorpionai: Žoržas Bize, Albertas Kamiu, princas Čarlzas, Fiodoras Dostojevskis, Šarlis de Golis, Martinas Liuteris, Paganinis, Pablo Pikaso, Ogiustas Rodenas, Marija Kiuri, Indira Gandi, Marija Antuanetė. Ar visi jie turėjo tą išskirtinį žvilgsnį? Kas be pasakys…Nereikia nusiminti, kad atėjote į šį pasaulį vėlų rudenį. Motina gamta nesuteikė daug saulės, bet padovanojo jausmų jūrą.