Šaulys

Paskutinį ugnies ženklą Saulė aplanko lapkričio 22d. ir užsibus iki žiemos, gruodžio 20d. Tai rusenančios žarijos, paskutiniai besileidžiančios saulės blyksniai. Tamsus šis metas gamtoje, pati rudens pabaiga, žmogaus gyvenime - branda. Šaulį globoja Jupiteris, didžioji laimė. Kiek sėkmės ir paslapčių slypi gęstančiame lauže…
Įtempta dar Mergelėje, paleista Skorpione, čia simbolinė Šaulio strėlė pasiekia tikslą. Tai dvasinės evoliucijos, pasikeitimų simbolis. Joje slypi visa Visatos išmintis, sąmonės ir pasąmonės sintezė. Tai pakilimas ir švytėjimas vardan tiesos, didelių tikslų. Tai fejerverkas visiems, kas gyvena buitiniais dalykais.
Dažnai Šaulys asocijuojasi su kentauru – pusiau žmogumi, pusiau žvėrimi, sujungiančiu savyje pačius žemiausius instinktus ir dvasinį tobulumą. Laukinės, chaotiškos, nevaldomos aistros, potraukis orgijoms. Bet kartu tai ir riteris blizgančiais šarvais. Neįprasta samplaika. Tačiau tik pažinęs nuosmukį, patį dugną žmogiškosios prigimties galima išmokti teisingai vertinti, pakilti į dvasines aukštumas.
Devintasis Zodiako laiptelis, paskutiniai rudens akordai. Jau vėlus vakaras, tik paskutinis Saulės spindulys akimirką sušvyti, bet tai jau lyg ir nerealu. Besikeičianti, varijuojanti, gęstanti ugnis. Kuri tik iš dalies primena Avino energingus pliūpsnius, Liūto ramiai degantį laužą. Ši ugnis gili, vidinė, dvasinga. Po Skorpiono gaivališkumo ir laidotuvių ceremoningumo žmogus nurimęs, dvasiškai “švaresnis”, atitolęs nuo kasdienybės. Šaulys – kvietimas kelionei, tolyn už horizonto. Pakylėjimas, prasiveržimas į priekį. Šaulys neįsivaizduojamas be polėkio. Jis kitaip ir nesuvokia savęs, tik savųjų ribų ir galimybių plėtime. Užtvaros turi būti įveiktos. Šio ženklo žmonės gyvena tam, kad suvoktų daiktų, supančio pasaulio esmę. Šį ženklą atitinka devintas astrologinis namas, o tai filosofija, kelionės, religija.
Ne visi šio ženklo žmonės vienodi. Juos galima dalinti į du tipus, kurie iš pirmo žvilgsnio visai priešingi, bet iš tiesų juda ta pačia kryptimi, vadovaujasi tais pačiais motyvais. Tai maištininkas ir konformistas. Pirmuoju atveju judėjimo troškimas griauna betkokias kliūtis. Jame glūdi visas titanų šturmuojančių Olimpą, verčiančių dievus užsispyrimas. Tai esybė užvaldyta nepriklausomybės ir nuotykių troškimo, šiek tiek panaši į kentaurą, kuris šuoliuoja laukais, jį svaigina erdvė, nesuvaldomas laisvės pojūtis. Jis negali sutikti, kad realybė uždėtų pančius, kad reiktų tilpti į kažkokius tai rėmus. Jis pastoviai maištauja prieš taisykles, įpročius, tačiau yra dosnumo įsikūnijimas. Leidžiasi į didelių, neįtikėtinų projektų įgyvendinimą, stengiasi išplėsti savąjį suvokimą iki begalybės. Šaulys siekia pažinti pačias netikėčiausias, tolimiausias šalis. Šiuos žmones motina gamta apdovanojo ir kūniškųjų malonumų troškimu. O gal paprasčiausiai juos globoja ir malonumų dievas Dionisas?…
Tokia pati pažinimo jėga stumia ir kitą Šaulio tipą. Jis žavisi didelėmis formomis. Jei valdžia, tai didelė, jei apdovanojimai, tai įspūdingi, jei dėmesys ir malonumai, tai neeiliniai. Tai besidžiaugianti gyvenimu žmogus. Nuostabiausia tai, kai jis to neslepia, jis atviras. Jis mėgaujasi tokiu gyvenimu, prabanga, tik toks gyvenimas jam turi prasmę.
Kartais viskas susipina viename žmoguje: jis gali užimti padėtį visuomenėje, būti žinomu ir populiariu, gyventi , pagal visiems priimtinus kanonus ir kartu siekti savosios nepriklausomybės. Ir atvirkščiai, būdamas maištininku, laužydamas taisykles, sugeba paklusti kažkam iš valdžios, juo žavėtis.
Viskas priklauso nuo to, kokia kryptimi jo energija nukreipta. Į patį žmogų ar visuomenę. Tai gali būti didelis filosofijos, poezijos šaltinis, žinių troškimas arba susižavėjimas rizika, nuotykiais. Klajoklis, tyrinėtojas, korsaras, šio tipo žmonės pasineria į avantiūras stačia galva. Kelionės, stebinančios ne tik sava egzotika, bet ir dydžiu.
Jie įgauna pastovumą, tik susikaupę, bet negali susikaupti nerasdami pusiausvyras. Jie visada galvoja, ką dar galėtų pasiekti. Kieno gi, jei ne Šaulio galėjo būti sugalvotas Eifelio bokštas, kas jei, ne Šaulys galėjo sukurti visą atskirą pasaulį vaikams (Voltas Disnėjus). O kur dar Berliozo, Bethoveno, Čerčilio užmojai. Argi nestebina Nostradamuso sugebėjimas nematyti net laiko ribų. O kur dar F.Sinatra, M.Kallas, Ž.Širakas, Edita Piaf, D.Fonda. Kiek tolių laukia Šaulių, kiek dar neišnaudotų galimybių jie sugebės pastebėti ir suvokti pirmieji.